Kaip pranešti blogą naujieną pacientams (ir neperdegti patiems)


04 Dec
04Dec


Mums, gydytojams, savo darbe dažnai tenka pranešti blogas naujienas pacientams – ar tai būtų vėžio, sunkios ar nepagydomos ligos diagnozė, ar patologiniai tyrimų rezultatai, ar informuoti apie artimųjų mirtį.  Problema ta, kad kaip tai daryti efektyviai niekas mūsų nemoko ir dažnai patys sau paspendžiame "komunikacinius" spąstus, vedančius tiesiai į profesinį perdegimą.

Bloga naujiena dažnai apibrėžiama kaip “bet kokia informacija kuri neigiamai ir stipriai paveikia asmens požiūrį į savo ateitį” (Baille at al., 2000). 

Egzistuoja ne viena rekomendacija ar protokolas, kaip geriausiai pateikti blogą naujieną pacientams, tačiau yra gerokai daugiau būdų, kaip informaciją pateikti netinkamai

Dažnai minimas 5 žingsnių amerikiečių SPIKE (lietuviškas akronimas būtų: ASKIES) protokolas (S-setting-Aplinka, P-perception-paciento Suvokimas, I-invitation-Kvietimas, K-knowledge-Informavimas, E-emotions and empathy – Emocijos ir empatija, S-strategija ir santrauka); taip pat panašus yra ABCDE protokolas – Advance preparation (Išankstinis pasiruošimas), B-Build a therapeutic environment/relationship (Terapeutinio ryšio/aljanso sukūrimas), C-Communication (Komunikacija), D-Deal with reactions (Tvarkymas su paciento/artimųjų reakcijomis), E-Encourage and validate emotions (Emocijų skatinimas ir validizavimas). Vadovaujantis rekomendacijomis, reikia nepamiršti sociokultūrinių skirtumų ir remtis sveika nuovoka bei savo (geriausia) patirtimi, kaip bendras gaires geriausiai pritaikyti savo darbe. 

Taip pat panašus į SPIKE/ASKIES yra paprastas ir praktiškas PLIEP protokolas:

Pasiruošimas

  • Pasiruoškite patys ir parepetuokite. Pergalvokite ką turite pasakyti. Pradėkite tik tada, kai patys būsite psichologiškai pasiruošę! (Nesvarbu, kad reikia skubiai pranešti informaciją - nepranešinėkite, kol patys nepasiruošėte psichologiškai).
  • Pasitikrinkite, ar turite patikimą informaciją ir ar tikrai ji skirta asmeniui su kuriuo kontaktuosite (patikrinkite paciento ID ir kontaktus - ar tai tikrai tas žmogus, kuriam reikia pranešti informaciją!).
  • Kas dar turėtų/galėtų dalyvauti? (kiti šeimos nariai ar kiti specialistai)

 Lokacija  

  • Privati ir patogi aplinka
  • Aplink nėra trukdžių (skambučiai, pašaliniai žmonės ir pan.)
  • Paskirkite pakankamai laiko pokalbiui

 Įvadas  

  • Trumpai prisistatyti (kas esate ir iš kur) 
  • Išsiaiškinkite, ką pacientas jau žino (kodėl buvo atliktas tyrimas, atlikta operacija ar pan.)
  • Trumpai įspėti prieš pateikiant esminę informaciją (“Man gaila, bet turiu jums prastų naujienų” ir pan.)
  • Jei bendraujate gyvai, atkreipkite dėmesį, kad jūsų kalbėjimas ir kūno kalba sutaptų

 Informacija  

  • Pateikite esminę informaciją (blogą žinią) kuo anksčiau (“Turiu pranešti tokią ir tokią diagnozę” ar “Yra nustatyta tokio ir tokio geno mutacija”) P.S. Neužmirškite, kad informacijos “blogumas” priklauso nuo konteksto - kartais tyrimo rezultatų žinojimas įgalina skirti efektyvesnį gydymą, imtis prevencinių veiksmų ir pan. - pvz. teigiami genetinių tyrimų rezultatai)
  • Naudokite paprastą ir suprantamą kalbą (venkite medicininio žargono - jį pasilikime pokalbiams su kolegomis!)
  • Pateikite informaciją mažomis dalimis
  • Neskubėkite, stebėkite savo kalbėjimo tempą
  • Stebėkite ar išlaikomas dėmesys (“Ar suprantate, ką jums sakau?” “Ar girdite mane?”)
  • Darykite pauzes, leiskite pacientui įsisąmoninti pateiktos informacijos dalį
  • Reflektuokite ir klausykite (“Matau, kad jums sunku priimti šią informaciją”)
  • Pateikite tiek informacijos, kiek nori ir šiuo metu pasiruošęs priimti pacientas
  • Būkite pagarbūs ir profesionalūs
  • Būkite atjaučiančiu (N.B. Nors dažnai sakoma, būkite “empatiški”, būkite “užjaučiantys” – tai KLAIDINGA! – geriau  būkite “atjaučiantys”. “Atjauta” (angl. compassion) reiškia “aš suprantu kaip tu jautiesi (tačiau aš taip pat nesijaučiu!) ir stengiuosi kiek galiu tau padėti pačiu geriausiu būdu”, tuo tarpu “būti empatišku” reiškia “aš jaučiuosi taip pat kaip ir tu, ir man gaila tavęs, kadangi nieko negaliu pakeisti”. Būdami per daug empatiški jūs rizikuojate išeikvoti ir išsekinti savo emocijas – ir tai yra tiesus kelias į perdegimą. Tad būkite atjaučiančiu ne tik kitiems, bet ir sau
  • Neprieštaraukite ir nesiginčykite, leiskite reikštis emocijoms. Prisiminkite, kad netekties pirmosios reakcijos (pagal E. Kubler-Ross) yra šokas, neigimas ir pyktis
  •  Įvardinkite ir validizuokite emocijas (“Aš puikiai suprantu jūsų nusiminimą/pyktį/liūdesį ir kt.”)

 Pabaiga 

  • Atsakykite visus rūpimus klausimus (“Ar turite daugiau klausimų?”)
  • Trumpai apibendrinkite ką pasakėte
  • Aptarkite tolimesnį planą, kitas strategijas (gydymą ir pan.), nurodykite paramos resursus
  • Suplanuokite kitus vizitus, kitų specialistų konsultacijas
  • Jei turite tam įgūdžių, pamėginkite identifikuoti pacientų stipriąsias savybes, vertybes, kitus paramos šaltinius

 Neužmirškite po pokalbio skirti laiko atsigauti ir pasirūpinti savimi – įvardinkite savo emocijas ir jausmus, pripažinkite juos ir prisiminkite, kodėl jūs čia esate ir kas jums svarbu, kokios yra jūsų vertybės, kas jus motyvuoja dirbti šį kilnų darbą. Galite pasinaudoti keliomis paprastomis ir moksliškai įrodytomis veiksmingomis dėmesio (atidos) lavinimo technikomis, kad sugrįžtumėte į dabarties momentą ir galėtumėte toliau veiksmingai veikti: 

1) Paprastas ACT (priėmimo ir įsipareigojimo terapijos) ir atidos metodas – vidinio inkaro išmetimas (Video).

2) Greitas dėmesio refokusavimo ir nusiraminimo “pratimas 54321”:

Ir prisiminkime, kad blogas žinias mes neprivalome nuolat tobulai komunikuoti – tikras ekspertas yra ne tas kuris niekada neklysta, bet tas, kuris neteisingai komunikuoja rečiau ir kuris mažiau pasimeta, jei reikalai rutuliojais ne taip sklandžiai, kaip norėtume.

dr. Ramūnas Janavičius, gydytojas, trumpos psichoterapijos konsultantas